LIETUVOS REGIONINĖ POLITIKA Home
en

Regioninės politikos pavasaris: ne tik diskutuota, bet ir sutarta

Į kūrybines laboratorijas susibūrę ministerijų, savivaldybių, verslo, politikos ir akademinės bendruomenės atstovai praėjusią savaitę Kaune diskutavo ir sprendė, kokių kokybinių impulsų reikia nacionalinei regioninei politikai, kad šalyje gerėtų tiek ekonominė, tiek demografinė padėtis.

Pirmą kartą Vidaus reikalų ministerijos surengtas tokio formato Regioninės politikos pavasario forumas pateisino lūkesčius: jo dalyviai pateikė naudingų idėjų ir pasiūlymų dėl tolesnės regioninės politikos plėtros.  

„Tikimės, kad forume vykusios diskusijos ir pasiekti susitarimai padės įtvirtinti regioninės politikos lankstumą ir didesnę orientaciją į galutinius rezultatus – darbo vietas ir žmones regionuose“, – sako vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. 

Septyniose kūrybinėse laboratorijose vykusios diskusijos apėmė platų temų ratą – nuo savivaldos, regiono ir valstybės plėtros koordinacijos iki paslaugų, kurios turi būti prieinamos kiekvienam šalies gyventojui.  Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys akcentavo, jog svarbu diskutuoti tam, kad regioninė politika taptų labiau subalansuota, kad būtų derinama savivaldybių, regionų ir valstybės plėtra.  „Turime kartu siekti, kad regioninė politika jautriau reaguotų į kiekvieno regiono savitumą ir jo specializaciją, įtrauktų daugiau piliečių, bendruomenių ir verslo. Svarbu siekti ir jos optimalumo – nustatyti standartą, kuris apibrėžtų, kokiam skaičiui gyventojų protingu atstumu turi būti pasiekiamos kokybiškos sveikatos ir socialinės paslaugos, švietimo bei kultūros įstaigos“, – pažymi viceministras G. Surplys. Kūrybinių dirbtuvių metu buvo keliami klausimai ir diskutuojama apie tai, kokiose vietose žmonės galėtų realizuoti bendruomeninius poreikius ir gauti paslaugas, kaip turėtų būti sprendžiami jas teikiančių darbuotojų bei jų atlyginimo klausimai, kaip tobulinti kultūros ir švietimo įstaigų darbą reglamentuojančius įstatymus ir kt. Taip pat diskutuota bei pasiekta svarbių susitarimų verslo plėtros, nacionalinės ir vietos valdžios galios balanso bei regioninės specializacijos klausimais. Sutarta, kad valstybė turi teikti paslaugas siekdama geriausio kainos ir kokybės santykio, o savivaldybės turi pagalvoti, kurias paslaugas geriau teikti regioniniu lygmeniu – tam reikia peržiūrėti teisinę bazę, mažinti institucinius apribojimus, į vietinių paslaugų teikimą įtraukti bendruomenę.

Prieita nuomonės, jog savivaldybėms yra reikalingi efektyvūs analizės įrankiai, leidžiantys palyginti save su lyderiais, pritaikyti geriausias praktikas, pasverti priimamus sprendimus ir šalinti tarpinstitucinius barjerus. Būtent tai ir turi užtikrinti paslaugų pasiekiamumo standartas.

Pasiūlyta skatinti pilotinius įstaigų ir jų pastatų optimizavimo savivaldybėse bei tarp savivaldybių projektus – tokie projektai būtų įgyvendinami pagal regionines Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemones, sudarant galimybę kiekvienai savivaldybei realiai pajusti sukurtą naudą.

Sutarta, kad savivaldai reikia ne tik suteikti daugiau galių, bet ir numatyti didesnę atsakomybę už priimamus sprendimus. Pasiektas sutarimas ir dėl regioninės specializacijos reikalingumo – situaciją visose apskrityse įmanoma pagerinti radus ir stiprinant kiekvienos jų išskirtinumą.

Kūrybinėse laboratorijose taip pat sutarta, jog būtina plėsti regioninę dimensiją – į regionų plėtrą pritraukti daugiau partnerių ir investicijų, išplėsti  regionų plėtros tarybas, kad bent trečdalį jų sudarytų socialinių ir ekonominių partnerių atstovai ir suformuoti stiprius kompetencijų centrus, paremtus tinklaveikos principais.