LIETUVOS REGIONINĖ POLITIKA Home
en

Tikslinės teritorijos

Tikslinė teritorija – pagal tikslinės teritorijos išskyrimo kriterijus ir (arba) principus išskirta teritorija, kurioje įgyvendinama nacionalinė regioninė politika ir planavimo dokumentuose ir (arba) nacionaliniuose Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentuose nustatyti tikslinių teritorijų vystymo tikslai ir uždaviniai.

Tikslinės teritorijos išskyrimo kriterijus – teritorijos socialinės, ekonominės ar demografinės būklės vertinimo matas, nustatomas atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus nacionalinės regioninės politikos prioritetus, planavimo dokumentuose ir (arba) nacionaliniuose Europos Sąjungos finansinės paramos programavimo dokumentuose nustatytus tikslinių teritorijų vystymo tikslus ir uždavinius.

2014-2020 m. programavimo periodu kompensacinės, socialinius ir ekonominius skirtumus mažinančios investicijos pasieks naujai išskirtas tikslines teritorijas.  Investicijų sulauks 23 vidutiniai miestai, kurie turi daugiau negu 6 tūkst. gyventojų ar yra savivaldybių centrai: Anykščiai, Biržai, Elektrėnai, Garliava, Kaišiadoris, Kalvarija, Kėdainiai, Kupiškis, Kuršėnai, Lentvaris, Molėtai, Pagėgiai, Pakruojis, Plungė, Prienai, Raseiniai, Rietavas, Šilutė, Širvintos, Ukmergė, Varėna, Vilkaviškis ir Zarasai. Tai miestai, kuriuose sparčiau negu visoje tokių miestų grupėje mažėjo gyventojų (2001-2013 m. laikotarpyje), steigėsi mažiau įmonių (2011-2013 m. laikotarpyje), o didesnė dalis darbuotojų šiuo metu dirba pramonės ir žaliavų sektoriuje. 

VRM administruojama priemonė „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ bus įgyvendinama kaimo gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena nuo 1 tūkst. iki 6 tūkst. gyventojų. Visos dešimt regiono plėtos tarybų jau yra atrinkusios minėtai priemonei įgyvendinti tinkamas gyvenvietes. Visoje Lietuvoje tokių gyvenviečių – 66.

Naujojo laikotarpio ES investicijos pasieks ir 5 didžiuosius miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Jų savivaldybės pačios apsisprendė ir pagal nustatytus kriterijus išskyrė miestų dalis – nepatrauklias, apleistas teritorijas, į kurias bus investuojama. Tai nebus kokių nors naujų objektų kūrimas, o esamų teritorijų regeneracija. Vilniaus ir Kauno miestuose nustatyta po dvi tokias teritorijas, o kituose trijuose miestuose – po vieną.

Tam tikra parama naujuoju finansavimo laikotarpiu dar bus teikiama ir buvusio laikotarpio probleminių teritorijų (Lazdijai, Jonava, Skuodas, Pasvalys, Rokiškis, Akmenė, Joniškis, Kelmė, Jurbarkas, Ignalina, Šalčininkai, Švenčionys bei Druskininkai) bei regioninių centrų miestams (Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Mažeikiai, Utena ir Visaginas), kad kai kurios veiklos, projektai galėtų būti užbaigti kompleksiškai.