LIETUVOS REGIONINĖ POLITIKA Home
en

Samprata, tikslas, uždaviniai

Regioninė politika – tai viešosios politikos dalis, kuria siekiama sumažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų.

Galima išskirti Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos nacionalinę regioninę politiką.

Europos Sąjungos regioninės (dar vadinamos struktūrine) politikos priemonėmis siekiama sumažinti gerovės lygio (vertinant pagal BVP vienam gyventojui) skirtumus tarp labiausiai ir mažiausiai išsivysčiusių ES regionų. ES regioninės (arba sanglaudos) politikos požiūriu Lietuva laikoma vienu regionu, kurio artėjimo prie vidutinio ES ekonominio išsivystymo lygio yra siekiama. Pagrindinis ES regioninės politikos įgyvendinimo instrumentas – struktūriniai fondai. Nacionalinė regioninė politika, pagal Regioninės plėtros įstatymą, yra valstybės institucijų ir kitų subjektų tikslinė veikla, kuria daromas diferencijuotas poveikis valstybės regionų socialinei ir ekonominei plėtrai, siekiant mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus bei išsivystymo netolygumus pačiuose regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą.

Regionų  skirtumų susidarymą ir kitimą lemia įvairūs tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai, tokie kaip geografinė padėtis, gamtiniai ištekliai, transporto tinklas, prieinamumas prie pagrindinių transporto koridorių, urbanizacijos, infrastruktūros išvystymo lygis, energetikos išteklių kaina ir prieinamumas, bendrieji šalies ir užsienio makroekonominiai veiksniai (ekonominė recesija; Europos skolų krizė; situacija eksporto rinkose ir net darbo rinkos situacija tokiose valstybėse, kaip Didžioji Britanija, Norvegija, Airija). Taip pat ir stambių ūkio subjektų veikla ir bendroji valstybės ekonominė politika (darbo santykių; investicijų; inovacijų; bazinės infrastruktūros; energetikos reguliavimas ir vystymas). Nedidelėje ir atviroje valstybėje, kokia yra Lietuva, daugelio išorinių tiesioginę įtaką turinčių veiksnių pašalinti neįmanoma, ir galima tik sušvelninti jų neigiamą poveikį. Todėl regioninė politika Lietuvoje yra kompensacinio pobūdžio, skirta sumažinti neigiamą išorinių veiksnių poveikį ir orientuota į skirtumų tarp regionų ir jų viduje mažinimą.

Šiuo metu regioninė politika Lietuvoje gali būti apibrėžta kaip korekcinė veikla, orientuota į skirtumų tarp regionų ir jų viduje mažinimą.

Turint omenyje ribotus resursus, regioninė politika Lietuvoje įgyvendinama laikantis dviejų esminių principų:

  • Subsidiarumo: sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie veiksmingiausi. Planuojant investicijas regionų plėtrai, turi dalyvauti regioninės institucijos. Tuo būdu vietos ir regioniniai partneriai aktyviai įsitrauktų į investicijų planavimo ir įgyvendinimo procesą ir padėtų jas nukreipti taip, kad jos geriausiai atitiktų vietos poreikius ir galimybes.
  • Koncentravimo: sutelkiant resursus mažesniame kiekyje tikslinių teritorijų, jų efektas yra didesnis.

Nacionalinės regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir pačiuose regionuose, skatinti visoje valstybės teritorijoje tolygią ir tvarią plėtrą.

Nacionalinės regioninės politikos tikslo įgyvendinimo uždaviniai:

1) išskirti tikslines teritorijas, nustatyti ir įgyvendinti jų vystymo tikslus ir uždavinius;

2) spręsti atskirų ūkio šakų (sektorių) savitas regionines ir vietines problemas;

3) sudaryti sąlygas tolygiai ir tvariai ilgalaikei visų regionų plėtrai.

2014-2020 m. programavimo periodu kompensacinės, socialinius ir ekonominius skirtumus mažinančios investicijos pasiekia naujai išskirtas tikslines teritorijas.  Investicijos ateina į 23 vidutinius miestus, kurie turi daugiau negu 6 tūkst. gyventojų ar yra savivaldybių centrai. Tai miestai, kuriuose sparčiau negu visoje tokių miestų grupėje mažėjo gyventojų (2001-2013 m. laikotarpiu), steigėsi mažiau įmonių (2011-2013 m. laikotarpiu), o didesnė dalis darbuotojų šiuo metu dirba pramonės ir žaliavų sektoriuje. 

VRM administruojama priemonė „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ įgyvendinama kaimo gyvenamosiose vietovėse, kuriose gyvena nuo 1 tūkst. iki 6 tūkst. gyventojų. Visos dešimt regiono plėtos tarybų yra atrinkusios minėtai priemonei įgyvendinti tinkamas gyvenvietes. Visoje Lietuvoje tokių gyvenviečių – 66.

Naujojo laikotarpio ES investicijos pasiekia ir 5 didžiuosius miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius ir Panevėžį. Jų savivaldybės pačios apsisprendė ir pagal nustatytus kriterijus išskyrė miestų dalis – nepatrauklias, apleistas teritorijas, į kurias yra investuojama. Tai nėra kokių nors naujų objektų kūrimas, o esamų teritorijų regeneracija. Vilniaus ir Kauno miestuose nustatyta po dvi tokias teritorijas, o kituose trijuose miestuose – po vieną.

Tam tikra parama 2014-2020 metų finansavimo laikotarpiu dar teikiama ir buvusio laikotarpio probleminių teritorijų bei regioninių centrų miestams, kad kai kurios veiklos, projektai galėtų būti užbaigti kompleksiškai.

Europos Komisijos patvirtinta 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programa numato, kad Lietuvai bus suteikta 6,7 mlrd. eurų investicijų. Daugiau nei 16 proc. šių investicijų bus skirta regionų plėtrai. Tai daugiau nei trečdaliu didesnė suma nei 2007-2013 m. periodu. VRM administruos regioninių infrastruktūrinių priemonių už beveik 364 mln. eurų. Pereinamojo laikotarpio tikslinėms teritorijoms planuojama skirti bemaž 13 mln. eurų, mažiems ir vidutiniams miestams – 98 mln. eurų, 5 didiesiems miestams – 138 mln. eurų, kaimo vietovėms – 48 mln. eurų.

Lėšos bus skiriamos tiek savivaldybių, tiek ir gyventojų bendruomenių parengtoms investicinėms programoms įgyvendinti.

Siekiant efektyviai ir sėkmingai įgyvendinti regioninę politiką 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos finansavimo laikotarpiu naudojamas Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtas naujas metodas – integruotos teritorinės investicijos (ITI).  Metodas pagrįstas tuo, kad į miestą žiūrima kaip į visumą, kuri turi būti valdoma ir plėtojama kompleksiškai, o specifinės, „sektorinės“ problemos sprendžiamos tik kaip šios visumos dalys. Naujasis ITI metodas leidžia kompleksiškai spręsti socialines (nedarbo, migracijos, socialinės atskirties), ekonomines (neefektyvaus, nesubalansuoto ūkio), aplinkosaugines (oro, grunto, vandens ir vizualinės taršos) ir klimato kaitos problemas, derinti viešąsias, privačias investicijas ir bendruomenės iniciatyvas.

Visi Lietuvos regionai turi patvirtintas integruotas teritorijų vystymo programas 2014-2020 m. periodui ir jas įgyvendina. Į integruotą teritorijų dešimtyje regionų ir penkiuose didžiuosiuose miestuose plėtrą iš viso bus nukreipta daugiau kaip 700 mln. eurų ES investicijų.